6 ryto

Mėgstu atsikelti savaitgalį anksti. Kai visi dar miega. Kokią 6 ryto. Ir pabūti tyliai, ramiai. Apmąstyti dalykus. Kas įvyko. Kas bus.

Išsiverdu kavos. Išimu katino šūdą iš šikyklos ir ramiai pabūnu pats su savim.

Ne taip dažnai taip būna.

Kovos menuose du metai nieko nereiškia. Ypač jei tu pradedantysis. Po dviejų metų - tu toks pats pradedantysis. Kažkodėl marketinge tokios taisyklės negalioja. Ar mes patys pamirštame. Per metinį pokalbį man sako “taigi jau du metus dirbu, aš jau “senior””. Na taip. Kur jau ne. Po dviejų metų ant tatamio niekada nesugalvosi išeiti į kovą su tikru “senior”. Bet va marketinge kažkaip tai nutinka. Ir po dešimt metų ant tatamio tu žinai kas tau nutiks ant tatamio susitikus su tikru miestu. Marketinge po dešimt metų tu jau superžvaigždė. “Patieskite prašau man raudoną kilimą!”.

Dar sako, čia topinė frazė, šiaip, po jos suprantu, kad su tuo žmogumi mums ne pakeliui. Sako - mokėkit man kaip Jonui, tai ir dirbsiu kaip Jonas. Na vėl. Ne. Jei tau toks absurdas išvirsta iš burnos - esi kvailys. Gal tik pats to dar nesupranti. “Duokite man juodą diržą - tai ir kovosiu kaip juodas diržas”. Tokio absurdo gi niekada nepasakysit, ar ne?

Realiam karate gyvenime kuo eini arčiau juodo diržo - tuo labiau jį atidėlioji. Stumi. Ne, dar nepasiruošęs, dar ne dabar. Kitais metais. Ir tt. Dėl labai akivaizdžių priežasčių - jei turi juodą diržą, turi ir elgtis kaip juodas diržas. Gyventi, kaip juodas diržas. Kovoti ant tatamio kaip juodas diržas. Kitu atveju - tu klounas. Prastas, nevykęs, niekam nejuokingas klounas.

Galbūt dėl to labai daug žmonių pasiekę juodo diržo etapą atsisveikina su kovos menu. Galbut dėl to didžiulio įsipareigojimo, kad visgi ne tu gauni juodą diržą. Tu esi juodas diržas. Arba nesi. Tas juodas medžiagos gabalas apjuostas ant klubų yra tik juodas medžiagos gabalas apjuostas ant klubų. Nieko daugiau.

Užsirišus juodą diržą niekas nepasikeičia. Netampi nei stipresnis. Nei greitesnis. Nei gudresnis. Nieks netampa lengviau. Sakyčiau net priešingai - viskas tampa sunkiau. Visi žiūri į tave. Vertina tave, analizuoja. Ar tu visgi vertas to juodo diržo. Ar tu tik klounas.

Kovos menas yra gerokai daugiau, nei rankų ir kojų mosavimas. Reikia dirbti. Daug. Disciplinuotai. Kantriai. Daug pralaimėti. Vėl daryti iš naujo. Vėl mokytis iš naujo. Po truputį. Laiką, žinias ir gebėjimus pradedi vertinti kitaip. Pasitikėjimas savimi - kitoks. Požiūris į draugus - kitoks. Požiūris į save - kitoks.

Beje, spintoje turiu atliekamą juodą diržą - nusipirkau netinkamą - gal kam reikia? Atiduodu.

Ir nuolatos reikia žmonių su teisingu požiūriu tiesioginiame mano darbe. Gal esate toks - parašykite.