Meistrystė

Rinkodaroje daug kalbame apie trumpalaikį ir ilgalaikį reklamos efektą. Apie greitą ir lėtą rezultatą. Na, gal kiek perdedu, apie lėtą kalbame nedaug. Dažniau visos diskusijos baigiasi ties greitu. Momentiniu. Apie dabar. Apie „greitai“ daug kalbame. Apie „daug“ iš principo kalbame. Apie „mažai įdedu“ ir „daug gaunu“. Geriausia, iš vis neįdedu, o gaunu iš kart ir daug.

Be abejo, kažkiek šaržuoju. Tačiau tame šaržavime tiesios yra.

Tie visi: greit, dabar, daug, reikšmingai, išskirtinai gali suveikti. Tik, kaip rodo mano asmeninė patirtis, jie suveikia tada, kai kryptingai ir ilgai ruošiesi. Sėkmės ir atsitiktinumo nėra. Kantriai ir metodiškai dirbi. Mokaisi. Treniruojiesi. Tobulini technikas. Logikas. Mechanikas. Plėtoji ir adaptuoji strategiją. Tobulini ir tobuliniesi. Mokai ir mokaisi. Stebi ir darai išvadas. Ir vėl kartoji viską iš naujo. Pasitelki kantrybę ir discipliną. Ypač pastarąją.

Mano asmeninė patirtis rodo, kad visa tai galioja visur, ką bedaryčiau.

Kažkada atrodė, kad ir karate meną greit įsisavinsiu. Tačiau su kiekvienais metais praleistais dojo suprantu, kad vis daugiau nemoku. O kartais, tais retais atvejais, kai jau atrodo, kad kažkas aiškėja – staiga gauni tokią pamoką ant tatamio, kad vėl niekas nebeaišku. Vėl dirbi. Mokaisi. Tobuliniesi. Treniruojiesi. Skaitai. Taikai. Bandai. Testuoji. Kas keisčiausia, varžybinis tatamis daug dažniau parodo, kad einu link mokėjimo. Tačiau eilinė treniruotė šį jausmą dažnai pašalina. Ir vėl viskas nuo pradžių.

Kažkada ir su media planavimu viskas man buvo aišku. Čia gal prieš kokių 15 metų. Dabar nebeaišku niekas. Per daug kintamųjų, dedamųjų. Per daug aplinkos faktorių, kurių negali prognozuoti, nuspėti. Per mažai edukacijos. Per mažai testavimo. Bandymų. Per mažai kantrybės. Disciplinos.

Taip, oficialiai esu meistras. Reklamos efektyvumo. Karate. Tačiau ta meistrystė turbūt prasideda nuo to etapo, kai supranti, kiek visgi tu dar nemoki ir nežinai. Va tau ir meistras.